Deprecated: Function Elementor\DB::is_built_with_elementor is deprecated since version 3.2.0! Use Plugin::$instance->documents->get( $post_id )->is_built_with_elementor() instead. in /home/u522449602/domains/mokyklabecovid.lt/public_html/wp-includes/functions.php on line 5381

Skiepijimas mokiniams

Daugiau informacijos

Nuo sunkių ligos formų gali apsaugoti vakcinos.  Vaikai skiepijami nuo 5 metų. Galima rinktis „Comirnaty Phizer“ arba „Spikevax“ („Moderna“) vakciną. Vakcinos saugios ir tinkamos vaikams – tai patvirtino Europos vaistų agentūra.

Sulaukusieji 18 metų gali būti skiepijami ir „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) bei „Janssen“ vakcinomis.

Visiems vaikams nuo 5 metų rekomenduojama skiepytis ir taip užkirsti kelią virusui plisti švietimo įstaigose ir visuomenėje.

Užbaigus skiepijimo kursą, imunitetas susidaro maždaug per porą savaičių.

Tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai.

Vaikai nuo 5 metų vakcinacijai registruojami taip pat kaip ir suaugusieji – internetu www.koronastop.lt . Kaip internetu užregistruoti vaiką arba kitą šeimos narį, galima sužinoti ČIA.

Užregistravus vaiką vakcinacijai, bent vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų arba rūpintojų turi kartu atvykti į vakcinacijos centrą.

Didžioji dauguma vaikų koronaviruso infekcija perserga lengvai, bet yra ir nemažai sunkiai sergančių vaikų. Trečdaliui vaikų, kurie patenka į ligonines, reikalinga deguonies terapija – tai yra pakankamai sunkūs ligoniai.

Iš anksto nuspėti, kaip vaiko organizmas sureaguos į koronaviruso infekciją, nėra galima. Tai priklauso nuo individualios organizmo reakcijos.

Lietuvoje nuo koronaviruso infekcijos iki šiol nemirė nė vienas vaikas. Tačiau, pavyzdžiui, JAV iki 2021 m. gegužės mėnesio buvo mirę 8,7 tūkst. vaikų. Konstatuojama, kad prasčiausia vaikų sergamumo situacija tose valstijose, kur maži bendri pasiskiepijusių skaičiai.

Kauno vaikų ligų klinikoje šiuo metu du sunkiai sergantys vaikai gydomi intensyvios terapijos skyriuje, naujagimių reanimacijoje guli koronavirusu sergantis naujagimis. 

Pastebėta, kad dabar vyraujanti delta atmaina ypač plinta tarp vaikų ir jaunimo.

Skirtingai negu suaugusiems, vaikams gali pasireikšti multisisteminis uždegiminis sindromas, kuris išsivysto nuo kontakto su koronaviruso infekcija praėjus dviem – penkioms savaitėms.

Šis sindromas pasireiškia bendra organizmo šoko būkle ir daugybiniu organų nepakankamu. Kauno vaikų ligų klinikos jau yra turėjusios dešimtis tokių ligonių, kuriems buvo pažeistos beveik visos organizmo sistemos: širdis, kraujotaka, plaučiai, inkstai, oda ir t.t. Tai yra nepaprastai sunki būklė, reikalaujanti intensyvaus, agresyvaus ir brangaus gydymo.

Svarbu pažymėti, kad multisisteminis uždegiminis sindromas gali išsivystyti ir jokių koronaviruso infekcijos simptomų nejutusiems vaikams. Tad jei vaikai serga be simptomų, tai dar nereiškia, kad koronavirusas jiems pakenkti negali. 

Net ir persirgus labai lengva forma beveik pusei vaikų būdingas pokovidinis sindromas. Jis gali pasireikšti tokiais simptomais, kaip galvos ir pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas.

Skiepai padeda išvengti sunkių susirgimų atvejų. Jie taip pat leidžia tęsti kontaktinį mokymą mokyklose ir didina bendrą visuomenės imunitetą.

Vienas miokardito atvejis tarp 5 tūkstančių pasiskiepijusių yra visiškai klaidinantis skaičius.

JAV duomenimis, miokarditas, arba širdies raumens uždegimas, pasireiškė tik keliems atvejams iš milijono. Taigi miokardito rizika po skiepų yra labai nedidelė.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikose pasitaikė iš viso trys miokardito atvejai, svarbu pažymėti, kad visi jie praėjo savaime, be jokio gydymo.

Yra duomenų, kad pasiskiepijus berniukams ir jaunuoliams miokardito rizika yra didesnė, negu mergaitėms. Tačiau ji yra vis tiek labai nedidelė.

Daug didesnė rizika, kad širdies raumuo bus pažeistas nepasiskiepijus ir susirgus koronaviruso infekcija, nes būtent širdies raumenyje yra specifiniai receptoriai, prie kurių prisikabina koronavirusas.

Širdies raumuo taip pat būna pažeidžiamas po koronaviruso infekcijos pasireiškus multisisteminiam uždegiminiam sindromui, per kurį vykstantys daugybiniai sutrikimai sukelia ypač dideles viso organizmo problemas.

Taigi bendra skiepo nauda neabejotinai nusveria galimą žalą.

Taisyklės tos pačios kaip ir kitų vakcinų atveju. Vaikų, kaip ir suaugusių, negalima skiepyti tik tokiu atveju, jeigu prieš tai yra pasireiškusi alerginė reakcija kažkuriam vakcinos komponentui. Tokių atvejų pasitaiko labai mažai. Juos rodo iki tol fiksuotos alerginės reakcijos po anksčiau atliktų kitų vakcinų.

Vaikams, taip pat kaip ir suaugusiems, po vakcinų gali pasireikšti trumpalaikis šalutinis poveikis: skausmas dūrio vietoje, karščiavimas, prastesnė bendra savijauta. Tai tokie patys simptomai, kaip ir nuo bet kurių kitų vakcinų. Nėra duomenų, kad vaikų šalutinės reakcijos būtų stipresnės nei suaugusiųjų.

Lietuvos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, šalutinis poveikis vaikams pasireiškia panašiai kaip ir suaugusiems.

Tarptautinės medikų organizacijos, tokios, kaip Europos pediatrų akademija, Europos pirminio gydymo konfederacija, Amerikos ir Kanados pediatrų draugijos, yra pasiekusios sutarimą dėl rekomendacijos, kuriai pritaria ir Lietuvos pediatrų draugija, tiek Vilniaus, tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitetų vaikų ligų klinikos, kad 12–18 metų vaikai būtų skatinami vakcinuotis nuo koronaviruso.

Tokia rekomendacija priimta ne tik dėl tiesioginių kovido grėsmių vaikų fizinei sveikatai, bet ir dėl kontaktinio mokymo užtikrinimo, nes ilgas nuotolinis mokymas jau yra padaręs didelę neigiamą įtaką vaikų sveikatai.

Šiuo metu nėra duomenų, kad persirgus natūraliai įgytas imunitetas yra stipresnis nei pasiskiepijus. Persirgusieji gali sirgti ir kitą kartą. Tai priklauso nuo individualaus imuninio atsako, kiek antikūnų organizmas pagamins.

Yra duomenų, kad sunkiai persirgus antikūnų organizme lieka labai daug, tačiau turbūt niekas nenorėtų sirgti sunkiai, kad turėtų daug antikūnų, saugančių nuo kito karto.

Yra mokslinių spėjimų, kad galbūt vakcinos imuninis atsakas išlieka trumpiau, tarkime, 6-8 mėnesius. Natūralus imunitetas įgytas persirgus galbūt lieka šiek tiek ilgiau, tačiau dar nepakanka tyrimų tai patvirtinti.

Laikui bėgant imunitetas mažėja tiek persirgus, tiek po vakcinos, tad vakcinacija reikalinga tiek vienu, tiek kitu atveju.

Susidūrus su koronaviruso infekcija per vakcinaciją susiformuoja imuninis atsakas. O susidūrus su koronaviruso infekcija be vakcinacijos, neturint susiformavusio imuninio atsako gali tekti kovoti su infekcine liga, kurios forma gali būti sunki.

Technologijos, kurių pagrindu buvo sukurtos koronaviruso vakcinos, naudojamos jau trisdešimt metų, o prieš vakciną paleidžiant į rinką pagal nustatytą tvarką atliekami visi būtini jos bandomieji tyrimai. 

Europos vaistų agentūra visas vakcinų paraiškas vertina labai atsakingai ir jas naudojimui patvirtina tik tuomet, kai visi reikalingi tyrimai būna atlikti, įrodytas vakcinų efektyvumas ir saugumas.

Visos Europoje naudojamos vakcinos yra praėjusios visus reikalingus išbandymo procesus. Tad baimintis, kad vakcinos yra nesaugios, neištirtos, tikrai nereikėtų.

Pagal visas reikalaujamas procedūras atlikti tiek „Pfizer-BioNTech“, tiek „Moderna“ vakcinų kelių fazių klinikiniai tyrimai, kurių metu nustatytas vakcinų efektyvumas ir saugumas šioje amžiaus grupėje.

Tyrimų duomenys rodo, kad vakcinos apsaugo nuo sunkių susirgimų ir šiuo metu, kai vyrauja delta atmaina.

Be kita ko, naudojantis informacine RNR platforma sukurti vakciną atmainai yra daug paprasčiau.

Tai vienas iš jokio mokslinio pagrindo neturinčių mitų. Jau žinome, kad pradiniuose vakcinų tyrimuose dalyvavusių asmenų, nei vyrų, nei moterų, vaisingumas nenukentėjo.

Dar vienas moksliniais argumentais nepagrįstas mitas yra tai, kad po vakcinos vystosi mažakraujystė.

Šiuo metu dar nėra registruotų vakcinų, skirtų jaunesniems nei 12 metų vaikams, tačiau „Pfizer-BioNTech“ kompanija prieš kelias savaites pasidalino informacija, kad jau yra baigusi vakcinos tyrimus 5-11 metų grupėje.

Jau spalio mėnesio pradžioje „Pfizer-BioNTech“  numato pateikti duomenis vertinimui Europos vaistų agentūrai. Agentūra planuoja per mėnesį duomenis dėl vakcinos efektyvumo ir saugumo įvertinti ir priimti sprendimą, ar registruoti šią vakciną jaunesniems asmenims. Dėl vakcinos naudojimo Lietuvoje bus sprendžiama po Europos vaistų agentūros patvirtinimo.

  • Vaikai koronavirusu dažniausiai perserga lengvai, bet gali sirgti ir sunkiai.
  • Pokovidinio sindromo reiškinius patiria beveik pusė persirgusiųjų vaikų – tai galvos ir pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas.
  • Netgi ir besimptomius vaikus gali ištikti multisisteminis uždegiminis sindromas – itin sunki organizmo būklė su daugybiniu organų nepakankamumu.
  • Vaikų skiepijimas leidžia užtikrinti kontaktinį ugdymą pandemijos metu.

Daugiau informacijos apie mokinių skiepijimą. 

Kviečiame žiūrėti įrašą mokinių tėveliams apie vaikų skiepijimą nuo koronaviruso infekcijos.
Į klausimus atsako:
• Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovas profesorius Rimantas Kėvalas
• LSMU Vaikų ligų klinikos docentė, vaikų ligų gydytoja, mokslininkė Lina Jankauskaitė